uncvotas

×ùncvotas (l. huncwot < vok. Hundsfott) sm. (1) NdŽ, Slk, Kp, Vad, Pšl, uñcvotas (1) Srj, An keik. šunsnukis, nenaudėlis, neklaužada: Aš jums parodysiu, uñcvotai, po vyšnias karstytis! Šk. Vaikai uncvotai kiek man iškadų daržuose pridarė Krok. O tu ùncvote, ùncvote, ką tu padarei?! Všk. A tu, uncvotai! tau vogti, vogti!.. – šaukė Dumbrauckas, pildamas man lazda per nugarą J.Bil. ^ Priėmė kaip kuogį, e išvijo kaip ùncvotą Ds.